Devintojo dešimtmečio pabaigoje – dešimtojo dešimtmečio pradžioje švedai gavo skaudžią ekonomikos pamoką, kuri, nors ir nebūtinai, tačiau gali pasikartoti ir Lietuvoje.

Švedijoje iki devintojo dešimtmečio vidurio nekilnojamo turto kainos bei skolinimaisis palyginti buvo nuosaikus. Tačiau devinto dešimtmečio viduryje sumažinus finansų rinkų reguliavimą, smarkiai padidėjo kredito pasiūla. Per keletą metų po reguliavimo sumažinimo, paskolų apimtys išaugo beveik 2 kartus. Tuo metu, apie pusę bankų suteiktų paskolų buvo skirta statybos ir turto sektoriui. Skolinimąsi skatino ir žemos palūkanų normos bei žymi infliacija, taip pat ir asmenų lūkesčiai dėl infliacijos (kad ji nemažės).

Japonijos rinkos kilimas ir nuosmukis

Japonijos nekilnojamo turto kainų burbulo nesustabdomas pūtimasis truko 7-8 metus, tačiau šio burbulo sprogimo pasekmės jautėsi daugiau nei 15 metų. Šis kainų burbulas yra vienas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. Didžiausi nekilnojamo turto kainų pokyčiai buvo stebimi Japonijos sostinėje Tokijuje. Dirbtinai sukeltos kainos po burbulo sprogimo krito dešimtimis kartų.

Japonijoje nekilnojamo turto kainų kilimas sutapo su analogišku kainų pokyčiu vertybinių popierių rinkoje bei bendru ekonomikos kilimu. Tačiau stabtelėjus ekonomikos kilimui, nekilnojamo turto rinka bei vertybinių popierių birža pradėro strimgalviais ristis žemyn. Visas NT (tiek komercinės paskirties, tiek gyvenamasis būstas) buvo pervertintas tokiu laipsniu, kad kritimo nebegalėjo sustabdyti jokie fundamentalūs ekonominiai rodikliai ar rinkos dalyvių lūkesčiai.

NT burbulas. Kas tai?

Nekilnojamojo turto kainų burbulas, tai vienas iš ekonominių burbulų tipų, kuris periodiškai pasireiškia vietinėje ir globaliose rinkose. NT kainų burbulas pasireiškia staigiu spekuliatyviu nekilnojamo turto vertės didėjimu kol pasiekiamas lygis, kurio paaiškint nebegalima nei ekonominio augimo nei kitais su gyventojų pajamomis susijusiais rodikliais.

Visų laikų garsiausias nekilnojamo turto kainų burbulo sprogimas

Ši nominacija neabejotinai atitektų 1925-1926 m. įvykusiam nekilnojamo turto kainų burbulo sprogimui Floridoje (JAV). Toliau straipsnyje yra apžvelgiama situacija prieš susidarant kainų burbului, jo formavimasis bei sprogimo priežastys, situacijos palyginimas su Lietuva.

Burbulo susidarymo prielaidos

Kas vyko laisvės ir galimybių šalyje XX a. pradžioje? Atsakymas labai paprastas – sparčiai formavosi pasiturinčių gyventojų ir vidurinysis sluoksnis. Kai kas praturtėjo iš sėkmingų investicijų augančioje akcijų rinkoje, kai kas tapo patraukliu klientu bankui ir gaudavo paskolų, tačiau akivaizdu buvo viena – gyventojai didino savo vartojimą remdamiesi esama gera finansine padėtimi ir pozityviais lūkesčiais apie ateitį. Taigi vidutines pajamas gaunantis amerikietis galėjo sau leisti įsigyti mašiną ar vykti atostogų į kurortus.