Devintojo dešimtmečio pabaigoje – dešimtojo dešimtmečio pradžioje švedai gavo skaudžią ekonomikos pamoką, kuri, nors ir nebūtinai, tačiau gali pasikartoti ir Lietuvoje.
Švedijoje iki devintojo dešimtmečio vidurio nekilnojamo turto kainos bei skolinimaisis palyginti buvo nuosaikus. Tačiau devinto dešimtmečio viduryje sumažinus finansų rinkų reguliavimą, smarkiai padidėjo kredito pasiūla. Per keletą metų po reguliavimo sumažinimo, paskolų apimtys išaugo beveik 2 kartus. Tuo metu, apie pusę bankų suteiktų paskolų buvo skirta statybos ir turto sektoriui. Skolinimąsi skatino ir žemos palūkanų normos bei žymi infliacija, taip pat ir asmenų lūkesčiai dėl infliacijos (kad ji nemažės).
Išaugusi kredito pasiūla lėmė tai, kad namų ūkiai galėjo skolintis nepateikdami užstato (vartojimo reikmėms) ar neįmokėdami pradinio įnašo. Paskolų prieinamumas lėmė nekilnojamo turto kainų kilimą, kuris buvo suvokiamas kaip ilgalaikis. Didžioji dalis būsto pirkėjų jį įsigijo skolintomis, o ne savo lėšomis. Didesnės nekilnojamo turto kainos reiškė didesnę perkamo užstatomo turto vertę bei didesnę paskolų sumą. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi nenutrūkstantis nekilnojamo turto kainų ir paskolų augimas. Komercinės paskirties pastatų kainos augo dar sparčiau nei būsto.
Stiprų smūgį nekilnojamo turto rinkai bei bankininkystės sektoriui sudavė užsienio palūkanų normų augimas, pastangos mažinti infliaciją bei šalies mokesčių sistemos pokyčiai. Minėti pasikeitimai padidino fizinių ir juridinių asmenų skolinimosi kaštus bei sumažino kredito paklausą, o tai lėmė vartojimo bei investicijų sumažėjimą. Padidėjus blogų paskolų daliai, grėsmė kilo ir neatsargiai skolinusiems bankams. Statybos įmones aštriausia krizė ištiko 1990-93 m., kai smarkiai sumažėjo tiek gyvenamųjų, tiek komercinių bei pramoninių objektų statybos apimtys (atitinkamai nuo 5 iki 2 kartų).
1990-aisiai prasidėjęs NT kainų smukimas tęsėsi trejus metus. Kainų indeksas sumenko 100 procentinių punktų (27,4 proc.). Po to dar keletą metų kainos išliko tokiame pat lygyje. Tik po 10 metų NT kainų indeksas pasiekė lygį, buvusį iki krizės (žr. paveikslą).
| Prisegta byla | dydis |
|---|---|
| grafikas.gif | 4.32 KB |
Prenumeruokite naujienas RSS
Nu ka burbulus sprogo, o komentaras, kuris pavare i prievas yra sis :
"abejoju ar kazkas LT panasaus bus, svedija jau daug metu turtuinga sali, Lietuva tik kyla, dar kokiu 20 metu ekonomika augs sparciau uz issivysciusiais Europos salis, taigi atlyginimai dides ir t.t. Aisku kainos nebeaugs stipriai, manau po 5% i metus bus viskas ok. Geriau busrbulas nesprogtu, o tai jis niekam nenaudingas"
Sito komentaro rasytojui siuliome padaryti reikiamas isvadas ;)
na chebra praejo pora metu,jusu speliones visu i lankas,burbulas sprogo,palukanos isaugai kelis kartus,praeis dar metai,griausim medziu sakeles....
galu gale ir pas mus palengva leidziasi oras is pripusto burbulo...
Kaip tai nenaudingas, pasakytau kaimietiskai : naudingas tiems kas nori uz protu suvokiama suma nusipirkti gyvenama plota
Joo, tas "ekonomikos augimas" tikrai keistokas ir didžia dalimi paremtas didelėmis ES pinigų sumomis, įkritusiomis į mūsų ekonomiką.
O juk realiai nieko nei gaminam, nei paslaugas teikiam; sėkmingiausi verslai lietuviško maximos, nieko daugiau...:(
Esu 2003 pirkes 3 NT objektus. Skolu neturiu, bet aiskiai suvokiu, kad kainos kris. Daugeliui NT dabar neiperkama preke, tad dazniausiai viena perkant kita parduoti tenka (tevu, seneliu) ir dar prideti. Tai negali ilgai testis - tik tol kol ir jau uzgyventas turtas bus ikeistas visos Lietuvos mastu iki tam tikro lygio (paskolu skvarba padides iki X) Tada naturalus kritimas gali buti mazas,bet po audringo kilimo zmoniu lukesciai bus sutraiskyti, didele dalis pinigu ir turto pereis i mazos visuomenes dalies rankas, o didzioji dalis bus priversta dirbti iki gyvenimo galo vien tik del savo godumo. Kritimas labiausiai palies pirkusius nebutina NT - sodybas, antrus butus, zeme. Tokiu veikeju siuo metu yra nemazai, kas nusipirko buta sau ir nepervertino galimybiu, net ir kritus kainoms (tuo paciu paskolai virsijus uzstato verte) isilaizys kuri laika mokedami dideles palukanas bankams, kol eilinis ekonominis ciklas pakels kainas i paskutinio maximumo lygi.
visai prastai ,bet ne literatas ir esu, o ir seip nevietinis jei ka :)
sori jei ka zeidzia mano gramatika , bet tai neargumentas del minciu teisingumo .
A truputi su lietuviska rasyba prastokai
ekonomika sakai auga:)
del vidaus vartojimu/statybu , uz toki augima ir busim nubausti
eko auga kai gali ka pagaminti ar paslauguoti i isore ,o dabar tik pigiai darbo jega eksportuojam ir nieko uz tai negaunam , o dar ir investuojam i tai , ismokinam koki kaimieti ,o jis i airija skiedinio maisyti ,o kas uz moksla atidirbs , beje inflecija skaiciuojant NT kaina neitraukiama ,o bvp augima tai garbingoje pirmoje vietoje , tai dabar atspekyte kokia reali inflecija ir koks eko augimas ?
na ka ? o dabar ar ramei miegosyte savo kartonkeje?apdrausti ir padegti kol nevelu.
chebra, nespankit apie ekonomikos stebuklus, ką gero gaminam, ką galim pasiūlyt vakarams, ar turim kuo turistus pritraukt (nereik skaičiuot santechnikų iš GB, kurie dėl skylių atvažiuoja), koks korupcijos lygis ir politikai. šitai pasvarstykit ir ataušit biškį
cha cha cha... gerai pastebeta
Tai turbut pramiegojes palanku meta investicijoms is blokinio barako Naujininkuose rasai?
Tai sakai kartonkei paskola pasiemei? :)
abejoju ar kazkas LT panasaus bus, svedija jau daug metu turtuinga sali, Lietuva tik kyla, dar kokiu 20 metu ekonomika augs sparciau uz issivysciusiais Europos salis, taigi atlyginimai dides ir t.t. Aisku kainos nebeaugs stipriai, manau po 5% i metus bus viskas ok. Geriau busrbulas nesprogtu, o tai jis niekam nenaudingas
aisku daugeja: nuo liepos min. atlyginimas 200 eur. (t.y. 10 eur. i diena).
Airijoje min. atl. 9 eurai i valanda.
Bet kam mums reikia tiek daug ? Nes poto isvis nebezinosim ka su pinigais daryti. PRAZUSIM :)
a pas mus kaip sprogs tai sienas istaskys..
Pas mumi taip nebus, tik augsim ir klestesim, nes kur tas babkes deti kai ju vis daugeja :)
Skelbti naują komentarą