Užsienio naujienos

Devynios iš 10 jaunų šeimų Londone neišgali nusipirkti būsto

Burbulas.lt — Thu, 18 Mar 2010 10:32:12 +0200

Londono laikraštis „Evening Standard“ skelbia, jog devyniasdešimt procentų sostinėje gyvenančių jaunų šeimų nepajėgia įsigyti būsto. Vyriausybės atlikti butų fondo tyrimai rodo, kad Londone tik 10 proc. susituokusių jaunesnių nei 40 metų porų su vaikais išgali nusipirkti tinkamą būstą.

Kai kuriuose sostinės rajonuose galimybės nusipirkti būstą nukrito iki 5 proc. – Camdem‘e, Hammersmith‘e ir Islington‘e. Tik brangesniose savivaldybėse – Richmond‘e, Redbridge, Merton‘e ir Bromley – yra per 20 proc. tikimybė jaunoms šeimos nusipirkti būstą. Tuo tarpu 2008 m. kas trečia jauna bevaikė dirbanti šeima Londone buvo pajėgi nusipirkti reikiamą butą (namą).

Ekspertų nuomone, jaunų šeimų apsirūpinimo būstu krizė susidarė dėl prieinamos kainos namų stokos sostinėje ir ji tampa jau nebekontroliuojama. Nacionalinė Apsirūpinimo Būstu Konsultavimo Tarnyba (NHPAU) pastebi, jog per pastarąją dekadą gyvenamojo būsto įperkamumas tik blogėjo. Tarnybos atstovė Sarah Teather sako: „Tai siaubinga, kad tiek daug jaunų šeimų priverstos atidėti savo svajones turėti nuosavus namus“.
„Sustojusi naujų gyvenamujų namų statyba šiuo metu tiesiog užšaldo jaunų šeimų dalyvavimą būsto pardavimo rinkoje, - sakė tarnautoja. – Mes galime ir turime greitai padidinti būsto pasiūlą ir įperkamumą dabar atsigręždami į tūkstančius apleistų ir neapgyvendintų namų“.

Vietos Vyriausybės atstovai tvirtina, jog Vyriausybė vykdo ilgalaikius įsipareigojimus didinti įperkamumo galimybes pirmą kartą perkantiems nuosavą būstą. Tačiau būsto kainos sausio mėn. šoktelėjo beveik 4 proc. Padidėjimas maždaug iki 12,7 tūkst. svarų už tipinį būstą pakėlė ir vidutinę namo kainą Londone iki 336,2 tūkst. svarų.
Besikaitaliojanti situacija dėl parduodamo gyvenamo būsto chroniško trūkumo reiškia, kad jaunos šeimos ir šiemet turės kantriai laukti galimybių nusipirkti sau namus.

ECB sumažino bazinę palūkanų normą

aureto — Fri, 07 Nov 2008 16:32:31 +0200

2008 m. lapkričio 6 d. Europos centrinis bankas (ECB, www.ecb.int) 0,5 procentinio punkto sumažino bazinę palūkanų normą iki 3,25 proc.

Daugiau informacijos:
http://www.ecb.de/press/pr/date/2008/html/pr081106.lt.html

Latvijos ir Estijos nekilnojamasis turtas smuks toliau

aureto — Sun, 10 Aug 2008 14:09:55 +0300

www.balsas.lt

Nekilnojamojo turto rinka Estijoje ir Latvijoje per metus yra kritusi apie 30 proc.

Ir kris dar 20–30 proc, prognozuoja Norvegijos „ABG Sundal Collier“ analitikai. Šio neišvengiamo kritimo nuostoliai labiausiai atsilieps SEB ir Swedbank bankams. Šiuo metu nekilnojamojo turto sandėrių lygis nukritęs iki buvusio 2002 metais.

Analitikai pripažįsta, kad abiejų šalių vyriausybės mėgina subalansuoti valstybės biudžetus, todėl ir šalių ekonominis augimas yra artimas nuliui.

Kiti ekspertai įžvelgia prošvaisčių netolimoje ateityje. Tikima, kad pirkėjų atsiras, o skirtumas tarp geros kokybės apartamentų ir žemiau standartų lygio esančio būsto kainų skirtumas dar padidės.

Padidinta bazinė palūkanų norma

aureto — Wed, 09 Jul 2008 13:12:16 +0300

2008 m. liepos 3 d. Europos centrinis bankas (ECB, www.ecb.int) padidino daugiau kaip metus galiojusią bazinę palūkanų normą iki 4,25 proc.

www.burbulas.lt galite sužinoti, kokią įtaką kredito grąžinimui turi bazinės palūkanų normos pokytis: http://www.burbulas.lt/skirtingu_palukanu_normu_skaiciuokle

Bazinės palūkanų normos kitimas 2000 – 2007 m.

Nustatytos palūkanų normos taikymo pradžios data	Palūkanų norma, proc.
2000.06.28	4,25
2000.09.01	4,50
2000.10.06	4,75
2001.05.11	4,50
2001.08.31	4,25
2001.09.18	3,75
2001.11.09	3,25
2002.12.06	2,75
2003.03.07	2,50
2003.06.06	2,00
2005.12.06	2,25
2006.03.08	2,50
2006.06.15	2,75
2006.08.09	3,00
2006.10.11	3,25
2006.12.13	3,50
2007.03.14	3,75
2007.06.13	4,00
2008.07.09	4,25

Daugiau informacijos:
http://www.ecb.de/press/pr/date/2008/html/pr080703.lt.html

Amerikoje atsirado vaiduokliškos statybvietės

aureto — Mon, 07 Jul 2008 16:34:57 +0300

www.balsas.lt

Dienraštis „Los Angeles Times“ aptiko gąsdinančias JAV nekilnojamo turto krizės pasekmes. Šalies teritorijoje atsirado „miestai-vaiduokliai“, kur ištisos gatvės naujos statybos namų stovi visiškai tušti.

Šiuos miestus aptiko kompanijos „Sandler O'Neill & Partners“ analitikas Aaronas Deeras, važinėdamas po Kalifornijos miestų Ontario ir Corona statybas. Analaitikas teigia, kad abiejuose miestuose pastatyti namai stovi tušti, o nekilnojamo turto agentūrose nėra net užuominos apie pirkėjus.

Abiejuose miestuose namų kaina per šiuos metus stipriai krito. Coronoje nekilnojamas turtas atpigo 33,6 procentais, Ontario – 30,3 procentais. Jei 2007 metais Coronoje vidutinis namas kainavo 565 000 JAV dolerių, tai 2008 gegužę toks pats namas kainavo 375 000.

Autoriaus nuomone, pats įdomiausias ir liūdniausias faktas yra tas, kad po nekilnojamo turto bumo Amerikoje galima rasti labai brangius, pastatytus labai nepatogiose vietose, labai komfortiškus ir niekam nereikalingus namus.

Antri namai

tomukas — Thu, 22 May 2008 11:07:39 +0300

Vis daugiau lietuvių pasirenka antruosius namus ne Lietuvos pajūryje, o kraštuose, kur dauguma dienų metuose būna saulėtos. „Antrieji namai“ – tai būstas poilsiui ir laisvalaikiui, arba investicijai. Nors danai, vokiečiai, airiai ar skandinavai NT kurortiniuose kraštuose perka dažniau ir drąsiau, lietuviai tai daro labai nedrąsiai, atsargiai, teigia nekilnojamojo turto kompanijos „Business Management Group“ direktorė Giedrė Lapėnaitė. Visų pirma nuosekliai apsvarsto ar tai pelniga investicija, ar nebus apgaulės, ar patikimas kraštas, vyriausybė nekilnojamojo turto atžvilgiu.

Kai kurie pirkėjai baiminasi, kad įsigijus „antrus namus“ užsienyje jį išlaikyti bus gana nepelninga, o ir išnuomoti sudėtinga, teigia nekilnojamojo turto kompanijos „Business Management Group“ plėtros vadovė Raimonda Dargytė. Tačiau dauguma naujų projektų vystytojai jau pastačius naują statinį iš karto siūlo visą paslaugų paketą. Kurortiniuose projektuose veikia priežiūros administracija, kuri gali pasirūpinti ne tik buto nuoma, kai jame negyvena savininkas, bet ir buto priežiūra. Administavimo paslaugos Turkijos kurortuose kainuoja nuo 20 iki 70 Eu per mėnesį, į šią kainą dažniausiai įeina fizinė apsauga visą parą, uždaras ir atviras baseinai, sauna, sporto salė, transporto paslaugos iki jūros, jei projektas toliau nuo jūros. Komunaliniai mokesčiai už būstą Turkijoje yra labai maži, kadangi šildyti namų žiemą nereikia, taigi mokėti tenka tik už šaltą vandenį ir elektrą

Gegužės 8-11 dienomis Turkijos mieste Antalijoje vyko NT paroda. Dalyvavo apie 64 dalyviai - dauguma iš jų statybinės kompanijos, siūlančios vieną ar net kelis projektus. Projektai įvairiausi - nuo vilų jūros pakrantėje iki butų su vienu miegamuoju kambariu. Dauguma siūlomų projektų yra Antalijoje, Alanijoje, Beleke ar Kemere. Paroda dalyvių anplūdžio nesusilaukė. Galimos kelios priežastys. Pirma ir labai pakenkusi Turkijos NT rinkai - tai balandžio menesį išleistas draudimas pardavinėti nekilnojamąjį turtą užsienio piliečiams. Šis laikinas, apie tris mėnesius trunkantis draudimas atsirado dėl įstatymų netvarkos. Vyriausybė nori pagerinti NT pirkimo pardavimo procedūrą užsieniečiams - iki šiol įvairių leidimų gavimas bei dokumentų tvarkymas užtrukdavo apie 3-6 mėnesius, po kelių mėnesių situaciją turėtų pasikeisti ir pirkimo procedūra supaprastėti. Antroji galima priežastis nepritraukusi lankytojų yra pasaulinė NT krizė.
To pasekoje statytojai, nesulaukdami pirkėjų mažina būsto, sklypų bei projektų kainas. Šiuo metu dviejų kambarių butą strategiškai patogioje vietoje galima įsigyti už 35 000 Eu, sklypą Alanijos mieste, geroje vietoje galima įsigyti už 10 000 Eu už arą. Taip pat yra pelningų pasiūlymų investuoti į pradėtus arba nepradėtus statyti projektus.

Turkija vis arčiau Europos sąjungos, gerinama paslaugų ir gyvenimo kokybė, kurortuose apsigyvena vis daugiau užsienio piliečių, todėl miesto tarybų nariais vis dažniau tampa užsienienio (Danijos, Airijos, Suomijos) piliečiai, kurie kaip įmanydami stengiasi poilsį ir gyvenymą paversti komfortiškesnį. To pasekoje Turkijoje prognuozuojamas 15-20 proc. nekilnojamojo turto kainų kilimas

Esminiai motyvai įsigyti „antrus namus“ yra saugi investicija, iš kurios ateityje tikimasi kainų prieaugio, nuomos pajamos, laisvalaikiui bei atostogoms praleisti, išėjus į pensiją visiškai pakeisti gyvenamąją vietą.
Neigiami aspektai: teisiniai įsigijimo ir nuosavybės aspektai, valiutos kurso rizika, pasikeitimai vietinėje rinkoje, pasiekiamumas, kultūriniai skirtumai, papildomi mokesčiai įsigyjant ir nuomojant NT turtą.

Straipsnį parengė NT „Business Management Group“ direktorė Giedrė Lapėnaitė, plėtros vadovė Raimonda Dargytė

Krasnojarske nekilnojamo turto kritimo scenarijus toks pat

aureto — Sun, 27 Apr 2008 23:04:36 +0300

www.balsas.lt

Stambiame pramonės centre Sibiro viduryje, ant Jenisejaus upės kranto – Krasnojarske nekilnojamas turtas pradėjo pigti.
Virš 900 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste naujos statybos pastaraisiais metais dygo kaip grybai, o brango kaip patys žinome kas.

Prieš pusantrų metų vieno kambario buto kaina buvo 120 000 lt ir pakilo iki 220 000 lt, o dviejų kambarių – pakilo nuo 180 000 iki 320 000 lt (rublius perskaičiavus litais).

Šiandien Krasnojarske naujos statybos būsto kainos – nuo 6000 litų už kvadratinį metrą. Naujienų portalas Lenta.ru apklausė 10 vietinių nekilnojamojo turto agentūrų, kurių dauguma patirtino būsto rinkos persisotinimą ir prasidėjusį kainų kritimą.
Ilgą laiką kilusias kainas sustabdė ir prasidėjusį pigimą lėmė trys dalykai. Pirmas – bankai pradėjo išrankiau kredituoti pirkėjus, sugriežtino hipotekos sąlygas. Antras – kainos pasiekė tokias aukštumas, kad dviejų kambarių įsigijimui tektų 25 metus mokėti po tris tūkstančius litų kas mėnesį, o tokių „bagočių“ ir Krasnojarske negausu. Trečias – butų pasiūla pradėjo viršyti paklausą. Dauguma naujų pastatų apgyvendinami 30-40 proc. ir toliau lieka pustuščiai, pirkėjų ažiotažo nebėra.

Per savaitę senesnės statybos butų kainos sumažėjo tūkstančiu litų už metrą, o naujos – sustingo. „Geri“ 46-60 kv.m butai dar neseniai kainavę apie 300 000 litų, šiandien jau kainuoja 260 000. Pinga net vieno kambario butai – per mėnesį atpigo 10-15 tūkst. litų.

Rygoje nekilnojamas turtas toliau pinga

aureto — Sun, 13 Apr 2008 15:13:48 +0300

www.balsas.lt

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti nekilnojamojo turto bendrovė „Arco Real Estate“ pateikia duomenis, rodančius, kad serijinių butų kainos kovo mėnesį Rygoje sumažėjo 1,2 proc., iki 1330 eurų už kvadratinį metrą.

Apžvalgoje nurodoma, kad didėja būsto savininkų, nebeišgalinčių mokėti būsto kreditų, todėl dažniau šis turtas parduodamas aukcionuose. Ir aukcionuose pirkėjų aktyvumas mažas – tvirtinama „Arco Real Estate“ apžvalgoje.

Rygoje šiuo metu standartinio vieno kambario būsto kvadratinio metro kaina siekia 1440 eurų, dviejų kambarių – 1369 eurų, o trijų – 1285 eurų.

Ne sapnas. Įperkamas būstas

aureto — Sun, 13 Apr 2008 14:58:13 +0300

Statyba ir architektūra
www.sa.lt

Rytis MASILIONIS

Naujas būstas. Kas jį dar gali įpirkti? Tikrai ne aš. Toks atsakymas vis dažniau pasigirsta diskusijose apie gyvenimo perspektyvas Vilniuje, Kaune ar mažesniuose mūsų šalies miestuose.

Akivaizdu tai, kad būstas, atsižvelgiant į menkai augantį darbo atlygį, tampa vis sunkiau įkandamas ne tik vidutiniškai, bet ir daugiau uždirbantiems žmonėms.

Ši problema opi ne tik lietuviams, bet ir, pavyzdžiui, danams. Tik jiems, atrodo, šiuo metu sekasi labiau. Štai Kopenhagoje pradėta realizuoti įperkamo būsto programa. Jos esmė - naujas būstas mokytojams, medicinos seserims, policininkams ar kitiems svarbiems miestui darbuotojams nuomojamas kur kas mažesne nei rinkos kaina.

Ar Vilniuje bent panašią į įperkamo būsto idėją būtų galima realizuoti? Tenka konstatuoti: pagrindo optimizmui nėra daug.

Merės idėja
Danijos sostinėje įperkamo būsto idėją paskelbė patyrusi politikė Ritt Bjerregaard. 2005 metais išrinkta naująja Kopenhagos mere, ji ėmėsi įgyvendinti vieną svarbiausių savo rinkiminių pažadų - pasiekti, kad būstas taptų įkandamas visiems pagrindiniams socialinės srities darbuotojams.

„Įperkamo būsto programos reikia tam, kad patvirtintume, jog Kopenhaga išlieka miestu, atviru visiems. Svarbu, kad mokytojai, medicinos seserys ar policijos darbuotojai galėtų sau leisti gyventi mieste, kuriam tarnauja", -skambiai pareiškė R. Bjerregaard.

Ir ėmėsi darbo. Netrukus paskelbta, kad kuriama programa, sutrumpintai pavadinta „5*5". Jos esmė - pasiekti, kad per 5 metus - iki 2010-ųjų - danams būtų pastatyta 5 tūkst. įperkamų būstų. Už jų nuomą naujakuriams per mėnesį tektų atseikėti 5000 kronų (apie 2270 litų). Tai yra maždaug trečdaliu mažesnė suma, nei Kopenhagoje prašoma už socialinio būsto nuomą.

2006-ųjų vasarą Danijos sostinėje įsteigta nepavaldi miesto valdžiai ir pelno nesiekianti organizacija - „Įperkamo būsto fondas" (Affordable Housing Foundation). Jam pavesta užvesti įperkamo būsto programos variklį.

„Įperkamo būsto fondo" pirmininkas Jorgenas Nue Miolleris „Statybai ir architektūrai" pripažino, kad tai atlikti nebuvo paprasta. „Danijos vyriausybės palaikymas buvo menkas. Atsirado įvairių interesų, žemės kainos augo", - teigė pašnekovas, Kopenhagos verslo mokyklos profesorius adjunktas.

Būtent dėl žemės sklypų, kuriuose būtų galima statyti įperkamą būstą, iškilo daugiausia problemų. Kopenhagos savivaldybė buvo spaudžiama nesuteikti „Įperkamo būsto fondui" išskirtinių sąlygų jos įsigyti.

Fondo valdybai teko gerokai pasukti galvą, kaip sukaupti lėšų įperkamam būstui. Nutarta statyti lengvai ir greitai surenkamus namus, kurių modeliai buvo kurti Estijoje. Vien tai leido sumažinti statybos kaštus maždaug ketvirtadaliu. Be to, nutarta dalį statomo būsto parduoti rinkos kaina.

2007-ųjų pavasarį pradėtas įgyvendinti pilotinis projektas - pastatyta 12 naujų sublokuotų namų. Jie Kopenhagoje sulaukė didelio susidomėjimo. Į juos pretenduoja maždaug 6000 šeimų, užpildžiusių programos anketas.

Iškilo trukdžių
Tiesa, Kopenhagos merės R. Bjerregaard programa „5*5" neišvengė kritikos. Idėją skeptiškai vertina ne vien kai kurie opozicijos atstovai šalies vyriausybėje. Danijos sostinės vadovė ir įsteigtas fondas pliekiami dėl to, kad programa neįgijo didesnio pagreičio.

„Iš tiesų darbai vyksta lėčiau, nei planavome. Tačiau manau, kad pagrindinius iššūkius mes jau įveikėme. Savo idėją pastatyti 5000 įperkamų būstų paversime tikrove, tik prireiks kiek daugiau laiko", - žadėjo J. N. Miolleris.

Savivaldybė ir fondas iš tiesų nė nemano atidėti projekto į šalį. Kopenhagos savivaldybei jau pavyko rezervuoti žemės sklypų, kuriuose ketinama pastatyti bent 4000 sublokuotų namų.

Teigiama, kad per pastaruosius 10 metų Kopenhagoje būsto kainos išaugo net 6 kartus. Nuosavas būstas tapo sunkiai prieinamas ne tik vidutiniškai, bet ir kiek daugiau uždirbantiems gyventojams.

Visoje Danijos sostinėje yra apie 290 tūkst. būstų. Nors socialinis būstas čia sudaro net 21 proc., tačiau labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies poreikiai vis dar nėra tenkinami. Beje, įperkamo būsto programoje numatyta, kad vietos atsiras ir socialiai remtiniems žmonėms.

Kopenhagos savivaldybė tikisi, kad per 10-15 metų įperkamas būstas sudarys apie 10 proc. viso statomo naujo būsto. Planai, kaip pabrėžia projekto kritikai, yra galbūt pernelyg drąsūs. Juolab, kad Danijos sostinės, kitaip nei kai kurių posovietinio bloko didmiesčių valdžia, negali reikalauti, kad vystytojai naujuose kvartaluose pastatytų tam tikrą dalį vadinamojo socialinio būsto.

Įperkamo būsto „5*5" programoje dalyvauja ir kelios privačios kompanijos. Bene garsiausia jų – viena didžiausių Danijoje būsto vystymo kompanijų bendrovė KUBEN. Ji rūpinasi programos administraciniais reikalais.

Sunkiau įkandamas
Kai kurie Danijoje lankęsi Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos specialistai, susipažinę su programa, pasakojo, kad įperkamas būstas skirtas ir šalyje uždarbiaujantiems imigrantams.

„Tačiau svarbiausia, kad statoma ne socialiai remtiniems žmonėms, bet tiems, kurie yra jauni, darbingi, ypač reikalingi miestui", - teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorė Dalia Bardauskienė.

Ji įsitikinusi, kad mūsų šalyje įperkamo būsto poreikis šiandien - milžiniškas. Kokių nors priemonių esą reikėtų imtis jau vien dėl to, kad sumažėtų skaičius išvykstančiųjų uždarbiauti svetur.

„Mums įperkamo būsto reikia kur kas labiau nei danams. Lietuviams būstas kelis kartus sunkiau įkandamas nei Vakarų Europos valstybių gyventojams. Reikia permainų, kad jauni specialistai, valstybinių įstaigų darbuotojai nevyktų į Didžiąją Britaniją cukrinių runkelių ravėti", - sutiko ir bendrovės „Ober-Haus" Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.

„Statybai ir architektūrai" sostinės vicemeras Evaldas Lementauskas aiškino, kad Vilniuje įgyvendinti panašias į „5*5" programas esą kur kas sunkiau nei Kopenhagoje.

„Ten žeme disponuoja miesto savivaldybė, jų rankos yra laisvesnės. Mes tokio malonumo sau leisti negalėtume. Vilniuje žeme disponuoja apskritis, kuri turimus laisvus sklypus iš karto grąžina privatiems asmenims", -aiškino pašnekovas, pasiskundęs, kad laisvos žemės nėra.

E. Lementauskas teigė, kad bene vienintelė išeitis sostinėje - vystyti vadinamąjį socialinį būstą. Tiktai, skirtingai nei dabar, daugiau darbų esą būtų galima perduoti privačioms kompanijoms. „Taip sutaupytume laiko, dirbtume paprasčiau. Dabar savivaldybė rūpinasi viskuo", - teigė sostinės vicemeras.

Kaip užtikrinti skaidrumą?
Bendrovės „Ober-Haus" atstovas R. Pleteras mano, kad tai, ar Lietuvoje kada nors atsiras įperkamo būsto programos analogas, priklausys nuo politinės valios. „Galbūt nereikia badyti pirštais į savivaldybę, apskritį ar kokią kitą instituciją", - aiškino specialistas.

R. Pleteras įsitikinęs, kad privataus kapitalo bendroves, jei būtų tam tikra ekonominė nauda, sudomintų panašūs į danų projektai. Tiesa, jis sutinka, kad sukurti skaidrų veiklos mechanizmą būtų nelengva.

„Be abejo, korupcijos mastas mūsų šalyje yra didesnis nei Danijoje. Tačiau jeigu darbo imamasi iš esmės, tai galima suvaldyti", - mano ekspertas.

Ar vis dėlto Lietuvoje įperkamo būsto idėja iš esmės neskamba utopiškai? „Utopija daugiau dvelkia valstybės politika, kuri neva siekia išsaugoti savo gyventojus, bet menkai investuoja į jaunus žmones, nepadeda jiems patenkinti būtiniausių poreikių - pavyzdžiui, įsigyti būstą. Įperkamas būstas Lietuvoje tikrai atsiras. Tačiau ne per naktį", - vylėsi D. Bardauskienė.

Bankus gundo būsto rinka

tomukas — Wed, 21 Nov 2007 13:43:13 +0200

Lina NAVICKAITĖ

Norvegijoje jau kelis dešimtmečius egzistuoja tradicija nekilnojamojo turto reikalus tvarkyti bankuose

Vis dar pelninga Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vilioja ne tik greitų pinigų besitikinčius pavienius tarpininkus, bet ir stambius bankus. Ant jų poskyrių langų jau galima matyti iškabintus pasiūlymus pirkti nekilnojamąjį turtą. Tokia praktika kelis dešimtmečius gyvuoja Norvegijoje, kur tarpininkaujant bankų įkurtoms bendrovėms, sudaroma apie 80 proc. nekilnojamojo turto sandorių.

Krizės pasekmės

Šiuo metu, kai būsto rinkoje įtampą pakeitė sąstingis, nemaža dalis nekilnojamojo turto agentūrų tikisi kuo greičiau sulaukti laikų, kai prie jų durų vėl eilėmis rikiuosis pirkėjai. Jeigu sąstingis užsitęstų ir per metus būtų užregistruota rekordiškai mažai sandorių, ne viena nekilnojamojo turto agentūra turėtų užsidaryti.

Tokie procesai prieš du dešimtmečius buvo užfiksuoti Norvegijoje – čia 1988–1992 m. tęsėsi nekilnojamojo turto krizė.

„Tai buvo sunkūs laikai Norvegijos brokeriams. Dauguma jų kontorų užsidarė. Nekilnojamojo turto kainos po truputį krito, tačiau sandorių būdavo labai mažai. Turto pardavėjai pirkėjams siūlydavo įvairių nuolaidų. Pavyzdžiui, namą nusižiūrėjusiam pirkėjui būdavo leidžiama jame pagyventi mėnesį, įvertinti privalumus ir tik tuomet nuspręsti, ar jis perka tą namą, ar ne“, – pasakojo buvęs brokeris Thore’as Cato Stentumas, šiuo metu vadovaujantis Norvegijos banko „Postbanken“ įkurtai bendrovei.

Patikimumo garantas

Krizei užsitęsus, daugelis brokerių buvo priversti nutraukti veiklą. Tačiau savo pozicijas tarpininkavimo rinkoje sustiprino bankai. Jie įkūrė nekilnojamojo turto bendrovių, o brokerius susodino dirbti bankų filialuose.

„Žmonėms, perkantiems arba parduodantiems nekilnojamojo turto objektus, labai svarbu susirasti patikimą tarpininką, kuris padėtų susiorientuoti rinkoje. Eidamas pas nepažįstamą brokerį, klientas nėra tikras, ar jam bus pasiūlytas objektas už realią rinkos kainą. Bankas, teikiantis būsto paskolas, yra suinteresuotas, kad perkamas būstas nebūtų pervertintas. Be to, bankas suteikia papildomų patikimumo saugiklių“, – bankuose įkurtų agentūrų pranašumus vardijo T.C.Stentumas.

Bankuose dirbantys brokeriai įsipareigoja ne tik tarpininkauti tarp būstą perkančio ir jį parduodančio asmens, bet ir sutvarkyti visus su sandoriu susijusius dokumentus, užtikrinti, kad būtų atsiskaityta ir būstas būtų įregistruotas naujo savininko vardu.

Pirmi žingsniai

Norvegai viliasi, kad jų šalyje klestintis tarpininkavimo modelis prigis ir Lietuvoje, kur šių metų pradžioje „DnB Nord“ bankas įkūrė nekilnojamojo turto agentūrą. Trijuose didžiausiuose šalies miestuose jau dirba dvi dešimtys bendrovės „DnB Nord būstas“ brokerių.

„Kol kas mūsų paslaugomis yra patenkinti ir tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą, ir tie, kurie parduoda. Šiuose sandoriuose dalyvauti suinteresuotas ir bankas“, – dienraščiui sakė „DnB Nord būsto“ direktorius Gediminas Jankauskas.

Anot jo, klientams labai svarbu, kad užsukus į agentūrą, galima gauti visas banko paslaugas: „Mūsų bendrovės darbuotojai padeda klientui pasirinkti būstą pagal jo šeimos finansines galimybes. Kadangi įvertiname, kokią paskolą asmuo gali gauti iš banko, tai pateikiame jam tik tuos būstus, kuriuos jis gali nusipirkti.“

Brokeriai padeda sutvarkyti visus su paskola susijusius dokumentus, išsprendžia turto įkeitimo klausimą. Be to, jie padeda klientui parduoti senąjį būstą, kuris neretai taip pat būna įkeistas bankui.

Patys neperka

Paklaustas, kaip brokeriams pavyksta suderinti ir pirkėjui, ir pardavėjui priimtiną kainą, G.Jankauskas tvirtino, kad bankas yra labiausiai suinteresuotas, kad būstas būtų parduotas rinkos kaina.

„Bankas siekia išduoti paskolas minimalia rizika. Sumažinti sandorio kainos taip pat nesiekiame, nes mūsų, kaip tarpininkų, uždarbis nuo to priklauso. Taigi esame suinteresuoti, kad kaina tenkintų ir pardavėją, ir pirkėją“, – aiškino G.Jankauskas.

Pašnekovas įrodinėjo, kad banko įmonė nesiekia dirbtinai didinti parduodamo turto kainos: „Dažnai pasitaiko atvejų, kai agentūros mėgina užsidėti antkainį prie pardavėjo gauti norimos kainos. Kuo labiau agentūra apgaus pirkėją, tuo daugiau jai nubyrės. Klientai gali būti ramūs, kad mes nebandysime jų turto įsigyti, o vėliau brangiau perparduoti ir iš to uždirbti. Mūsų įmonė būstus pardavinėja už tą pačią kainą, kaip pageidauja ir pardavėjas. Galime užtikrinti, kad tas pats būstas bus pardavinėjamas kelių agentūrų skirtingomis kainomis.“

Kitos tradicijos

„DnB Nord būstas“ per pusmetį jau sukaupė nemažą parduodamo nekilnojamojo turto duomenų bazę. Siūlomi įsigyti ne tik naujos, bet ir senesnės statybos būstai. Kiti Lietuvos komerciniai bankai taip pat savo klientams siūlo įsigyti būstus iš partnerių finansuojamų projektų.

Tiesa, ar norvegiškas tarpininkavimo modelis prigis Lietuvoje, kol kas prognozuoti sunku. Norvegijos kaimynėje – Švedijoje – bankai neskuba kurti savų nekilnojamojo turto agentūrų. Tiesa, tam yra paaiškinimas – švedai, kitaip nei norvegai, labiau linkę būstą nuomoti, nei pirkti.

Lietuva šiuo aspektu yra panašesnė į Norvegiją, kur dauguma gyventojų yra būsto savininkai, o ne nuomininkai.

Lina NAVICKAITĖ

www.kaunodiena.lt