Lietuvos aktualijos

Poilsis Palangoje pabrango - pigiausia lova už 50 litų

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 15:18:19 +0300

Vasariškiems orams viliojant žmones į pajūrį, rasti kur apsistoti šalies kurortuose – beveik neįmanoma. Tuo suskubo pasinaudoti kambarių nuomotojai. Kai kurie jų už nakvynę žmogui jau pageidauja gauti pusšimtį litų.

Pabrango dvigubai

Palangos verslininkai džiūgauja, jog ši vasara jų neapvylė – jau beveik mėnesį kurortas lūžta nuo poilsiautojų. Pelnus skaičiuoja ne tik restoranų, kavinių ar kitų paslaugų teikėjai, bet ir privačius būstus ar kambarius nuomojantys palangiškiai.

Tad daugelis jų, norėdami kuo daugiau užsidirbti, gerokai pakėlė nakvynės kainas. Šiuo metu už naktį vienam žmogui gali tekti pakloti mažiausiai 50 litų. Išsinuomoti vieno kambario butą parai kainuoja apie 200–250 litų.

Tuo tarpu birželio pabaigoje nakvynė asmeniui kainavo nuo 15 iki 30 litų, o išsinuomoti butą parai buvo įmanoma už 100–120 litų.

Rasti nakvynę – sudėtinga

Privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos "Svetingas šeimininkas" pirmininkė Irena Švanienė patvirtino, kad nuomos kainos šiuo metu Palangoje išties gerokai išaugusios.

"Tai normalu. Juk tiek, kiek žmonės anksčiau prarado pinigų, dabar nori juos atgauti, užsidirbti. Nieko stebėtino. Nenorėčiau sutikti, kad nuomos kainos "perlenktos". Jos yra normalios, dabar pats sezono įkarštis", – kalbėjo I.Švanienė.

Ji tikino, jog šiųmetė vasara – jokia išimtis. Panašiai kambarių ir būstų nuoma sezono metu kainuoja kasmet. Tad, anot jos, teigti, jog verslininkai pasinaudojo šilta vasara ir kainas dirbtinai sukėlė, nereikėtų.

"Jei pas kokį nuomotoją atsilaisvino kambarys, jis už jį išties gali paprašyti gerokai daugiau pinigų. Net ir tokiu atveju jis tuščias neliks, nes ieškančiųjų, kur apsistoti, dabar kelissyk daugiau nei kambarių", – paaiškino I.Švanienė.

Nuomoja ir daržines

Dėl to, pasak I.Švanienės, važiuoti į Palangą neturint, kur apsistoti, nepatartina. Jos teigimu, ypač sunku rasti nakvynę savaitgaliais.

I.Švanienė teigė pastebėjusi, jog kai kurie lietuvaičiai vis dar viliasi, kad išsinuomoti kambarius jiems pavyks iš pakelėse stoviniuojančių palangiškių. Tačiau, anot jos, tai mažai tikėtina, nes tokių siūlytojų šiuo metu beveik nėra. Daugiausia pakelėse kambarius šiuo metu siūlo vadinamosios Palangos močiutės, tačiau dažniausiai juose apsistoti neįmanoma.

"Tas "bobutes" reikėtų išvaikyti, nes jos siūlo apsistoti daržinėse, be patogumų ir komforto, visiškai žmonėms nepritaikytomis sąlygomis. Aišku, turistams jos to nesako ir giria savo kambarius. Niekam nelinkėčiau išsinuomoti jų siūlomų lovų. Dažniausiai nuvykę į vietą ir jas pamatę turistai netenka amo – sąlygos išties klaikios", – įspėjo pašnekovė.

Nerealūs pardavėjų lūkesčiai baigiasi didelėmis nuolaidomis

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 15:04:57 +0300

Nusistovėjus nekilnojamojo turto kainoms rinkoje ne vienas nekilnojamojo turto pardavėjas susiduria su dilema: parduoti nekilnojamąjį turtą už dabartinę rinkos kainą ar, nustačius kiek didesnę kainą, laukti ir tikėtis, kad atsiras pirkėjas, kurį sudomins šis nekilnojamasis turtas jau šiandien. Nekilnojamojo turto kompanija “Uus Maa Lithuania”, išanalizavusi 2010-ųjų pirmąjį pusmetį įvykusius sandorius, pateikia tokius duomenis.

Nekilnojamojo turto brokerė Audronė Kuprionytė atskleidžia, kad buvo analizuojami du faktoriai – pirkėjų atsiradimo laikotarpis bei kainos pokytis nuo pradinės iki galutinės. Verta paminėti, kad visi butai be išimties buvo parduoti nuderėjus kainą bent jau simboliškai. Kitas įdomus faktas - kuo ilgesnis buvo nekilnojamojo turto pardavimo procesas, tuo ryškesnis kainos pokytis. Tai paneigia dažną nekilnojamojo turto pardavėjų susikurtą mitą, jog atsiras pirkėjas, kuris įžvelgs šio nekilnojamojo turto privalumus ir bus pasirengęs už juos mokėti daugiau nei rinkos kaina.

Faktai rodo, kad jeigu pardavimo procesas neviršijo 2 mėnesių laikotarpio, vidutinė kainos nuolaida buvo 6,76%, suradus pirkėją per 2-6 mėnesius – 13,58%, nuo 6 mėnesių iki 1 metų – 26,02%, daugiau nei 1 metų – 49,5%. Savaime suprantama, kodėl toks ženklus kainos pokytis yra nekilnojamojo turto pardavime, trukusiame ilgą laikotarpį, t.y. daugiau kaip 6 mėnesius, - nekilnojamojo turto rinkoje vyko kainų kritimas. Tačiau jaučiamas ryškus procentalus skirtumas ir trumpaisiais laikotarpiais, kurių metu jau buvo jaučiama nekilnojamojo turto kainų stabilizacija. Pagrindine tokio skirtumo priežastimi galima įvardinti savininkų nepasiteisinusius lūkesčius, nenorą pasikliauti profesionaliais patarimais ir pardavimo proceso pradžioje nustatytą neatitinkančią tikrovės nekilnojamojo turto kainą. Pardavimo proceso, trukusio iki 2 mėnesių, nuolaidos buvo mažiausios, todėl galime teigti, kad pardavimo proceso metu buvo nustatyta reali rinkos kaina.

Nustačius tikrąją rinkos kainą pardavimo laikotarpis labai sutrumpėja, tai patvirtina ir kitas faktas: iš visų išanalizuotų sandorių daugiausiai pirkėjų buvo surasta per pirmąjį mėnesį, t.y. 37,5%. Kitas kiek išsiskiriantis mėnuo yra trečiasis, jo metu suradome 18,75% pirkėjų. Iš visų išanalizuotų sandorių 66% pirkėjų buvo surasta per pirmuosius tris pardavimo mėnesius.

“Uus Maa Lithuania” nekilnojamojo turto brokerė Audronė Kuprionytė sako, jog išanalizavus duomenis galima teigti, kad nekilnojamojo turto pardavimo greitis priklauso nuo pardavimo proceso pradžioje pasirinktos strategijos. Strategija, kad pardavimo proceso pradžioje nustatykime didesnę nei rinkos kainą, o po to derybų metu nuleiskime ją iki mūsų norimos, labai dažnai neduoda laukto rezultato. Nekilnojamasis turtas rinkoje yra realizuojamas tada, kai jis pasiekia rinkoje nusistovėjusias kainas, tad nekilnojamojo turto pardavėjai, turintys nepagrįstų lūkesčių dėl savo nekilnojamojo turto kainos, galų gale savo nekilnojamąjį turtą vis tiek parduoda už realią kainą, tačiau nuo pardavėjo sąmoningumo ir realios situacijos matymo priklauso, kiek truks pirkėjo suradimo procesas.

NT rinka: stabilizacija prasidėjo

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 14:55:54 +0300

Žurnalo „Investuok“ surengtame seminare, skirtame situacijai nekilnojamojo turto rinkoje aptarti, ekspertai konstatavo, kad ilgai trukęs rinkos nuosmukis baigiasi. Tačiau entuziazmo, jog artimiausiu metu turto kainos ir sandorių skaičius ims augti prieškriziniu tempu, taip pat nėra.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis sako, kad situacija NT rinkoje vis dar neapibrėžta. Pasak R. Dargio, šiuo metu NT rinkoje pirkimas po didžiojo nuosmukio atsigauna, o naujo būsto sektoriuje vyksta sandėlių išvalymas. „Senų būstų perkama gerokai daugiau, naujų būstų pardavimai po truputį krenta, bet dar ir dėl tos priežasties, kad rinkoje jų lieka mažiau, nes vyksta sandėlių išpardavimas – naujos „prekės“ į sandėlius netiekiamos. Tai rodo, kad būsto žmonėms reikia“, - aiškina R. Dargis.

Asociacijos prezidentas tikina, kad dėl išaugusių energetinių sąnaudų gyventojai yra priversti keisti savo būstą, didėja mažų butų paklausa: nuo praėjusių metų rugsėjo nuosekliai auga ekonominės klasės butų pardavimai.
Prasčiausia situacija, pasak eksperto, yra prestižinės klasės būstų sektoriuje – jame pardavimai smarkiai kritę.

Kalbėdamas apie NT rinkos perspektyvas R. Dargis sako, kad bendra asociacijos nuomonė ta, jog per artimiausius dvejus metus perspektyviausi bus inžinerinės paskirties (transporto infrastruktūra ir kiti statiniai), visuomeninės paskirties (mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, kultūros ir pramogų objektai), pramoniniai logistikos objektai ir tik ketvirtoje vietoje gyvenamojo būsto projektai.
Svarbu išlaikymo išlaidos

„Šiandien Vilnius yra patraukliausia vieta, čia yra didžioji šalies ekonomikos dalis. Būsto poreikis Vilniuje bus ir kainos neturėtų kristi vien dėl to, kad būsto fondas keisis: senieji butai turėtų pigti labiau, naujieji turėtų išlaikyti kainą dėl mažesnių išlaikymo išlaidų. Kaunas specifinis miestas todėl, kad kauniečiai labiau mėgsta namus nei butus. Klaipėdoje, mūsų duomenimis, yra daugiausiai neparduotų būtų, jei lygintume pagal per mėnesį nuperkamų butų skaičių“, – tendencijas didžiuosiuose šalies miestuose įvardija R. Dargis.

„Matome, kad pasiūla yra labai stipriai nukritusi – šiandien realiai statomus ir baigiamus objektus galima ant pirštų suskaičiuoti. Tai labai nedaug, lyginant su tuo, kiek buvo statoma. Didžioji dalis projektų sustabdyti ir juos, turbūt, jau yra perėmę bankai“, – kad naujo gyvenamojo būsto rinka vis dar apmirusi, konstatuoja UAB „Ober-Haus nekilnojamojo turto“ generalinis direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius.

Pagaliau vyksta pirkėjų ir pardavėjų derybos

Vertindamas kainų dinamiką būsto rinkoje V. Zabilius teigia, kad nors remiantis pardavimų duomenimis jau galima kalbėti apie „dugną“, o rinkoje jau matyti sandorių skaičiaus augimas, tačiau bendras kainų didėjimas dar nefiksuojamas. „Jau pastebime, kad vidutinių 2–3 kambarių butų rinkoje pasiūlos ir paklausos kreivės yra susilyginusios – pirkėjų ir pardavėjų jėgos apylygės, ir vyksta normalios derybos. Tai yra sveikintina, mes pasiekėme būsto sektoriuje lūžį. Tiesa, to negalėčiau pasakyti apie prestižinį būstą“, – sako ekspertas.
V. Zabiliaus teigimu, situacija bent jau Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje yra tvarkinga.

„Praėjusių metų pasiūlos perviršį mes esame sumažinę, nes beveik niekas nebestato, todėl ir kitų metų perviršis bus ganėtinai mažas. Pabaigtų būstų tikrai nėra daug“, – aiškina „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto“ vadovas Lietuvoje. Jis priduria, kad reali pasiūla pirminėje būsto rinkoje yra kur kas mažesnė, nes apie 40 proc. butų priklauso bankrutavusioms arba reorganizuojamoms įmonėms, taip pat nemažai butų dėl plano ir kitų trūkumų yra nepatrauklūs pirkėjams.

Komentuodamas situaciją būsto nuomos rinkoje V. Zabilius atkreipia dėmesį, kad nemaža nuomos paklausa yra naujos statybos būstui. Norint jį išnuomoti, pasak eksperto, problemų neturėtų kilti.

Justinas Gapšys, Žurnalas „Investuok"

Būsimieji nuomininkai pasiryžę ir kūrenti krosnis

Burbulas.lt — Fri, 09 Jul 2010 15:43:12 +0300

Pradėjus skelbti egzaminų rezultatus ir artėjant priėmimui į aukštąsias mokyklas, abiturientai ima karštligiškai ieškoti būsto didmiesčiuose, o ypač Vilniuje, tikėdamiesi sėkmingai įstoję apsigyventi viename iš šių miestų. Taigi artėjant rugpjūčiui pradeda aktyvėti nuomos sandoriai –išsikrausto aukštąsias mokyklas jau baigusieji, kuriuos pakeičia būsimieji pirmakursiai.

Remiantis konsultacijų bendrovės „DZL“ apklausų duomenimis, didžioji dalis jaunuolių nusprendžia nuomotis butą, nebijodami aukštesnių kainų – pasak jų, gyvenant keliese, kaina bendrabutyje ir bute beveik nesiskiria, o gyvenamosios sąlygos keičiasi ženkliai. Netylant kalboms apie vangiai vykdomą bendrabučių renovaciją, interneto puslapiuose dažnai galima sutikti ir tokio turinio žinučių: „Studentas(-ė) ieško kambarioko(-ės) nuomotis butui“. Tačiau iš pirmo žvilgsnio viliojanti perspektyva gali būti apgaulinga – nors atrodo, kad nuomotojas turėtų būti suinteresuotas pristatyti savo nuomojamą butą kuo patraukliau, dažnai NT skelbimuose net nepasivarginama įdėti nuotraukų ar detalesnio būsto aprašo. Ir, beje, tai sukelia problemų tik būsimiesiems nuomininkams – nuomotojai yra įsitikinę, jog anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris, išvargintas desperatiškų buto paieškų, sutiks nuomotis – ir, žinoma, pernelyg nesiderėti.

Kaip teigia bendrovės „DZL“ NT brokerė Ugnė Mikučionytė, dažniausiai pageidaujama dviejų ar trijų kambarių butų. Vienas pagrindinių privalumų – uždara asmeninė erdvė, kurios galima tikėtis nuomojantis atskirų (izoliuotų) kambarių butą. Deja, rasti tokį butą yra pakankamai sudėtinga, ypač naujos statybos namuose. Todėl daugeliui būsimųjų nuomininkų tenka atsisakyti savo kiek nerealistiškų vilčių turėti savą kambarį ir, jų pačių žodžiais tariant, pasitenkinti bent tuo, jog „turi stogą virš galvos“.

Privatumas – ne vienintelis veiksnys, nulemiantis pasirinkimą. Buto vieta yra taip pat itin svarbi – dažnai tikimasi susirasti būstą kuo arčiau universiteto ar kolegijos – Vilniuje, pavyzdžiui, senamiestyje ar centre, kur rasti naujesnį namą yra pakankamai sunku. Tačiau galų gale tenka apsispręsti – galbūt verta gyventi toliau nuo savo mokymosi įstaigos, bet nuomotis tą butą, kuris iš tiesų tenkina poreikius; taip dalis studentų pasmerkia save bent poros valandų kelionei kiekvieną rytą.

Didelį vaidmenį atlieka ir būsimojo biudžeto planavimas. Dažnas nuomai yra numatęs skirti 300 – 400 litų per mėnesį, o brangesniuose butuose apsigyvenama daugiau nei dviese. Atkreipiamas dėmesys ir į buto ekonomiškumą – akivaizdu, jog senos statybos namuose už komunalines paslaugas, o ypač šildymą, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei naujai įrengtuose butuose. Taigi, pasak bendrovės „DZL“ atstovės U.Mikučionytės, paklausiausi yra 2 kambarių butai, kurių kaina neviršija 800 Lt, ar 3 kambarių butai, kurių nuoma mėnesiui svyruoja ties 1000 Lt (abiem atvejais – neįskaičiuojant komunalinių patarnavimų). Kiekvienas, bent kažkiek sekantis naujienas apie vis kylančias šilumos kainas, tikisi gauti butą su autonominiu šildymu – tai gali pasiūlyti maždaug trečdalis nuomotojų. Žinoma, yra ir kitokių variantų – tarkim, kūrenti krosnį. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau galima rasti ir tokį būstą. Ir, nors anksčiau retas būtų sutikęs jį nuomotis, dabar, esant sudėtingesnei situacijai šalyje, atsiranda pasiryžusių prisiimti ir tokią atsakomybę bei nepatogumus, žinodami, jog galės sutaupyti.

Konsultacijų bendrovės „DZL“ NT specialistai pataria pernelyg nedelsti ir neatidėlioti buto paieškų, pabrėždami vis mažėjančią pasirinkimo įvairovę ir neišvengiamą kainų augimą. Ne paslaptis, jog tikintis stebuklo, kartais liekama ir tuščiomis. „Galų gale, neverta taupyti savo paties gerovės ir patogumo sąskaita, – įsitikinusi U.Mikučionytė, - tinkamas sprendimas dėl būsto gali nulemti ir jūsų sėkmę studijų metu.“

Konsultacijų bendrovė „DZL“

Pirkėjai tik žvalgosi ar jau perka būstą?

Burbulas.lt — Wed, 23 Jun 2010 13:36:06 +0300

Dauguma būsto ieškančiųjų pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos yra nukritusios, kad dabar geras laikas žvalgytis įsigyti būstą už mažesnę kainą arba išsinuomoti nekilnojamąjį turtą pigiau. Tačiau ar būsto ieškantieji jau apsisprendė pirkti, ar vis dėlto dar laukia didesnių pokyčių?

Kiek daugiau nei trečdalis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų teigia, kad nors kainos nukrito, tačiau dar nepakankamai, kad būstą būtų galima įsigyti. Kitas trečdalis vartotojų mano, kad dabar jau verta rimtai svarstyti savo būsto pirkimo galimybes ir ieškoti tinkamų pasiūlymų.

Nepaisydami įvairių svarstymų ir nuomonių, nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai tiksliai negali prognozuoti, kokių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių galima tikėtis ateityje. Beveik pusė tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad kainos dar tikrai mažės, kiti beveik pusė pastebi, kad kainos stabilizavosi ir neaišku, kokių pokyčių galėtų vykti. Keli procentai respondentų mano, kad greitai kainos ims kilti.

Paklausti, kiek šiuo metu galima nusiderėti nuo pradinės siūlomos nekilnojamojo turto kainos, dauguma (40 proc.) Aruodas.lt respondentų teigia, kad nusiderama vidutiniškai 10 proc., 34 proc. respondentų – kad iki 20 proc. Apie penktadalis tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad šiuo metu galima nusiderėti netgi daugiau nei 20 proc.

Aruodas.lt respondentai pastebi, kad rinkdamiesi būstą jie neperka pirmo pasitaikiusio objekto, kad apžiūri bent kelis pasiūlymus. Beveik pusės tyrime dalyvavusių asmenų prieš įsigydami būstą apžiūrėjo iki 5 objektų, kiti – iki 10 arba netgi daugiau nei 10 variantų.

Aruodas.lt informacija

Kokios paskirties ir kiek kainuojančius sklypus renkasi pirkėjai?

Burbulas.lt — Wed, 02 Jun 2010 09:25:58 +0300

Šiuo metu ieškantieji nekilnojamojo turto neretai susimąsto apie galimybę pirkti sklypą ir patiems statytis namą, o ne pirkti jau pastatytą ir taip galbūt sumokėti brangiau. Taigi kokios paskirties sklypai šiuo metu patraukliausi nekilnojamojo turto ieškantiesiems, kiek vartotojai gali mokėti už sklypus ir kokio dydžio sklypą pirktų?

Paklausiausi namų valdos sklypai

Daugiausia nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt vartotojų, kurie ieško pirkti sklypą, domisi namų valdos sklypais – tokios paskirties sklypą norėtų įsigyti kas antras tyrime dalyvavęs asmuo. Toliau pagal populiarumą yra kolektyvinio sodo sklypai (juos rinktųsi 16 proc. respondentų), miško (13 proc.) ar komercinės (10 proc.) paskirties sklypai. Mažiausiai domimasi žemės ūkio ar rekreacinės paskirties sklypais.

Rinktųsi daugiausia iki 100000 Lt kainuojančius sklypus

Paklausti, kiek galėtų mokėti už sklypą, dauguma vartotojų teigia, kad sklypui pirkti galėtų išleisti iki 50000 Lt (67 proc. respondentų) arba iki 100000 Lt (21 proc.). Tik apie 13 proc. respondentų galėtų pirkti brangesnius nei 100000 Lt sklypus: vidutiniškai dešimtadalis Aruodas.lt lankytojų galėtų pirkti sklypus už 150000–200000 Lt, vos keli procentai – brangesnius nei 200000 Lt.

Labiausiai ieškoma sklypų iki 15 arų

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad vartotojai labiausiai ieško vidutinio dydžio arba mažesnių sklypų – 40 proc. respondentų pirktų 11–15 arų sklypą, 32 proc. – iki 10 arų. Beveik trečdalis respondentų rinktųsi didesnius sklypus: iki 20 arų arba didesnius nei 20 arų.

Aruodas.lt informacija

Būsto ieškančiųjų nuomonė: kokie būsto ypatumai suvokiami kaip privalumas?

Burbulas.lt — Fri, 28 May 2010 11:51:16 +0300

Kiekvienas, kuris renkasi pirkti arba nuomotis būstą, turi savų vertinimo kriterijų, koks būstas reikalingas, kokie jo ypatumai turi būti, kad atitiktų ieškančiojo poreikius. Nors skirtingų asmenų poreikiai skiriasi, yra keletas dalykų, kurie renkantis būstą svarbūs ir itin reikalingi daugumai būsto ieškančiųjų.

Būsto įrengimas ir baldai

Dauguma nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentų teigia, jog pirkdami arba nuomodamiesi būstą didelį dėmesį kreiptų į statinio ir paties namo ar buto būklę: vartotojai norėtų, kad jis būtų tvarkingas, skoningai įrengtas, patogaus išplanavimo. Kaip didelis privalumas įvardijama nauja elektros instaliacija, pakeisti vamzdynai, paliekama buitinė technika. Dauguma vartotojų norėtų pirkti arba nuomotis būstą su baldais, tačiau jei baldai būtų itin seni, sudėvėti, tuomet Aruodas.lt respondentai pageidautų, kad savininkai baldų nepaliktų.

Papildomos patalpos

Dauguma Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų pageidauja, kad perkant ar nuomojantis būstą būtų rūsys. Rūsio reikėtų beveik 80 proc. būsto pirkėjų ar nuomininkų. Daliai vartotojų aktualu, kad būste būtų balkonas ar terasa, o garažas ar požeminė vieta automobiliui perkant ar norint išsinuomoti būtų didelis privalumas.

Aplinka ir susisiekimas

Rinkdamiesi gyvenamąją vietą respondentai norėtų, kad pastatas būtų sutvarkytas, suremontuotos laiptinės, tvarkinga kiemo aplinka, kad būtų vaikams įrengtų žaidimų aikštelių. Beveik visi apklausoje dalyvavę pirkėjai arba nuomininkai pageidautų, kad būtų galimybė lengvai susisiekti su įvairiomis miesto vietomis tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu.

Išlaikymo išlaidos

Pasak Aruodas.lt respondentų, perkant ar nuomojantis būstą bene didžiausias privalumas šiuo metu yra individualiai reguliuojamas šildymas, kuris garantuoja mažesnes būsto išlaikymo išlaidas.

Aruodas.lt informacija

NT nuopuolis baigėsi

Burbulas.lt — Tue, 18 May 2010 16:28:47 +0300

Komercinio nekilnojamojo turto padangėje pragiedrulių daugiau, tačiau auksinius klestėjimo laikus teks pamiršti dar ilgam. Į komercinio nekilnojamojo turto rinkos istoriją 2009 metai bus įrašyti kaip drastiškai kritusių kainų ir staiga ištuštėjusių biurų bei prekybos centrų metai. Tačiau tai – jau praeitis. Padėtis stabilizavosi, o iki metų pabaigos laukiama šiokio tokio rinkos pagyvėjimo. Be to, sušvelnėjusi konkurencinė aplinka ir kritusios patalpų nuomos kainos į šalį gali atvilioti pasaulinius prekės ženklus valdančių bendrovių.

Laisvų biurų mažėja

Labiausiai per metus padėtis pasikeitė biurų rinkoje. Prie to nemažai prisidėjo neseniai įvykęs stambus telekomunikacijų bendrovės „Teo“ sandoris dėl administracinių patalpų nuomos. Šaltiniai rinkoje nurodo, kad bendrovė išsinuomojo per 8 tūkst. kv. m ploto biuro patalpų sostinėje esančiame pastatų komplekse „Vilniaus verslo uostas“.

Įvykus šiam sandoriui A klasės biurų pasiūla Vilniuje krito daugiau negu du kartus, todėl šiuo metu sostinėje yra likę neužimta apie 5 tūkst. kv. m šio tipo biuro patalpų. „Kai mes kalbame apie procentus rinkoje, jie atrodo dideli ir įspūdingi, kai mes kalbame apie kvadratinius metrus, tai yra viena ar dvi didesnės bendrovės, kurios tą plotą užims“, – kalbėjo nekilnojamojo turto bendrovės „Re&Solution“ generalinis direktorius Ričardas Čepas.

Vidutinis biurų patalpų užimtumas Vilniuje siekia 83 proc., tačiau pagrindiniuose verslo rajonuose jis viršija 94 proc., todėl mieste yra likę vos keli pastatai, kuriuose galėtų įsikurti didelės įmonės.

Šiandien vienoje vietoje panorusi įsikurti bendrovė, kuriai reikėtų apie 3 tūkst. kv. m ploto biurų, pasirinkimo, kur kraustytis, nebeturėtų, nes daugelis laisvų biurų plotų yra išsidėstę skirtinguose verslo centruose. Didžiąją dalį arba beveik 60 tūkst. kv. m laisvo biurų ploto Vilniaus mieste šiuo metu sudaro B klasės biuro patalpos. Bendra neužimtų biuro patalpų dalis Vilniuje siekia 15 proc., Kaune – 13 proc., Klaipėdoje – 14 proc.

Sumažėjusi laisvų A klasės biuro plotų pasiūla gali paveikti ir nuomos kainas bei padidinti žemesnės klasės biurų paklausą. Pasak R. Čepo, tai nereiškia, kad biurų nuoma pradės sparčiai brangti, tačiau išsiderėti naujas nuomos sąlygas ar susitarti dėl mažesnės kainos bus gerokai sunkiau negu praėjusiais metais.

Keičiasi ir biurų savininkų požiūris į nuomininkus. „Re&Solution“ direktoriaus teigimu, rinkoje atsiranda daugiau profesionalumo: 2007–2008 metais geresniais nuomininkais buvo laikomi tie, kurie galėjo mokėti didesnę kainą. Dabar žiūrima į tai, ar nuomininkas pasirengęs laikytis įsipareigojimų, o prioritetas teikiamas tiems, kurie siūlo ne pačią aukščiausią kainą, tačiau ar už išsinuomotas patalpas sugebės mokėti artimiausius penketą metų.

Kita nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“ skelbia, kad biurų nuomos kainos yra pasiekusios žemiausią ribą. Jos duomenimis, per 2010 m. pirmąjį ketvirtį biurų nuomos kainos mažėjo apie 5 proc. tik Klaipėdoje, o Vilniuje ir Kaune jos išliko tokios pat kaip ir 2009 metų pabaigoje. „Tačiau pastebima, kad dalis sėkmingai veikiančių verslo centrų savininkų jau bando kelti kainų kartelę į viršų. Dažniausiai tokie mėginimai pastebimi tuose pastatuose, kuriuose likę nedaug laisvo ploto“, – apžvalgoje nurodė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Jis taip pat pastebėjo, kad pagrindinės esamos komercinių patalpų rinkos stabilizacijos priežastys – ne auganti patalpų paklausa, o po truputį senkanti modernių patalpų pasiūla, nes nauji projektai vis dar nepradedami, o seniau pradėti projektai vis dar sustabdyti. Todėl šįmet Lietuvoje pasirodys tik vienas ar kitas naujas komercinis projektas, o nauji projektai komerciniame sektoriuje aktyviau bus įgyvendinami tik tada, kai rinkoje bus matoma aiškesnių šalies ekonomikos bei patalpų paklausos augimo ženklų.

Prekybos centrai nuleido kainas

Ekonomikos sunkmetis gerokai pakoregavo ir šalyje veikiančių prekybos centrų strategijas. „Re&Solution“ duomenimis, praėjusiais metais beveik visiems prekybos centrams pavyko išlaikyti svarbų 75–80 proc. užimtumo rodiklį, tačiau dėl to teko gerokai sumažinti prekybinio ploto nuomos kainas, siekiant išlaikyti esamus nuomininkus arba keisti koncepciją siekiant pritraukti pigių parduotuvių ir prisidėti prie rinkos naujokų, tokių kaip kinų verslininkai, plėtros.

„Jei prekybos centre užimtumo procentas krinta žemiau, prasideda nuo kalno riedančio sniego rutulio efektas: mažiau pirkėjų, mažiau pinigų, dingstantys nuomininkai, mažiau užimamo ploto. Todėl visi pagrindiniai Lietuvos prekybos centrai praėjusiais metais buvo sutelkę dėmesį į tai, kaip išlaikyti nuomininkus ir padaryti taip, kad jie sugebėtų tuos plotus nuomotis toliau“, – sakė R. Čepas. Jo teigimu, tiek vienu, tiek kitu atveju prekybos centrai neteko trečdalio pajamų iš nuomos, tačiau sugebėjo išlaikyti nežymiai pakitusius lankytojų srautus. Tiesa, neišvengta ir aukų, pavyzdžiui, Vilniaus centre prekybos centrą „Gedimino 9“ valdžiusi bendrovė „Ajolas“ paskelbė bankrotą, o prekybos centrą perėmė bankas.

Per šiuos metus pagrindinė prekybos centrų valdytojų užduotis bus pritraukti lankytojų, kurie neštų pajamas, be to, reikėtų būti pasiruošus ir vieno kito nuomininko bankrotui bei pasitraukimui. Nors sunkmetis tęsiasi jau antrus metus, toli gražu ne visi verslininkai spėjo persitvarkyti ir adaptuotis prie pasikeitusios rinkos. Šiais metais gali pasitraukti tie, kurie iki šiol iš paskutiniųjų stengėsi sulaukti geresnių laikų. R. Čepo nuomone, geresni laikai artimiausiu metu negrįš, todėl pelną reikia sugebėti uždirbti dabartinėmis sąlygomis.

„Re&Solution“ prognozuoja, kad naujų didelių mados ir laisvalaikio centrų projektų reikėtų tikėtis ne anksčiau nei po 3–4 metų, tačiau didelių maisto prekių parduotuvių ir specializuotų prekybos centrų plėtra dėl kritusių statybos ir žemės kainų gali būti atnaujinta jau šių metų pabaigoje. Su didžiausiais sunkumais susiduriama miestų prekybinėse gatvėse, šalia kurių išsidėsčiusiuose pastatuose neužimta 40–50 proc. ploto. Jų išsigelbėjimu galėtų tapti žinomus prekybos ženklus valdančių bendrovių atėjimas į Lietuvos rinką. Jų parduotuvės būtų pakankamas stimulas pritraukti pirkėjus, tai teigiamai paveiktų ir pačios gatvės lankomumą.

R. Čepas užsiminė, kad šiandien vyksta derybos su tarptautinėmis bendrovėmis, kurios anksčiau nenorėjo ateiti į Lietuvos rinką, nes kainos buvo per aukštos, tačiau dabar įžvelgia plėtros galimybių. Nors pašnekovas bendrovių pavadinimų nenurodė, jo teigimu, neseniai su stambiu tarptautiniu prekybininku buvo pasirašyta ilgalaikė nuomos sutartis dėl 1 tūkst. kv. m ploto patalpų Gedimino prospekto pradžioje.

Tiesa, susitarti dėl palankesnių nuomos kainų kartais sutrukdo įsipareigojimai bankams. „Prekybininkai taip pat naudojasi situacija. Jei jie turi galimybių pasigerinti patalpas, jie pasiruošę ateiti į pačias geriausias patalpas Gedimino prospekte, tačiau jie nepasiruošę mokėti aukštos nuomos kainos arba pasiruošę mokėti tam tikrą procentą nuo apyvartos. Tai dažnai netenkina savininkų įsipareigojimo bankui ar banko interesų, kuris finansavo statybas, ir sandoris negali vykti. Yra tam tikros žirklės, bet tos žirklės sparčiai mažėja“, – sakė R. Čepas.

Advokatų kontoros Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN turto ir aplinkosaugos teisės ekspertas Tomas Milašauskas teigia, kad naujai sudaromose sutartyse vis dažniau įtraukiama sąlyga, kad nuomininko mokamas nuomos mokestis nėra fiksuotas, o priklausys nuo jo apyvartos, be to, nuomos sutartis stengiamasi sudaryti bent kelerių metų laikotarpiui, kai nuomininkas siekia užfiksuoti gana žemą nuomos kainą, o turto savininkas – užtikrinti pastovų pajamų srautą.

Žvalgosi vidutiniai investuotojai

Nuo 2008 metų pabaigos Lietuvoje neįgyvendintas nė vienas didelis investicinis komercinio nekilnojamojo turto sandoris. R. Čepas nurodo, kad tarptautinėje verslo erdvėje šalis yra „užstrigusi“ 2009 metų viduryje, kai visas Baltijos regionas išgyveno itin sudėtingą laikotarpį, tuo metu gerų žinių apie šalies ekonomiką dar nėra tiek daug. Be to, investuotojams šiuo metu kur kas patrauklesnės ekonomiškai stabilesnės ir didesnį potencialą turinčios Rytų ir Vidurio Europos šalys. Kita vertus, šalyje trūksta tarptautiniams investuotojams patrauklių produktų, o tų, kurie galėtų juos dominti, šiuo metu nenori parduoti jų savininkai, nes tektų patirti nuostolį.

„Krizė parodė, kad Baltijos šalių rinka yra gana jautri, daugumai investuotojų teko mažinti nuomos kainas ar susidurti su nuomos nutraukimo atvejais. Šiandien stambūs investuotojai, kurie pajėgūs pirkti objektus, kainuojančius 50–60 mln. eurų, žvalgosi į Lenkiją, Čekiją, nes jie labiau tiki šių šalių ekonomika, o pas mus mato dar daug neapibrėžtumo“, – teigė R. Čepas. Nors didelių nekilnojamojo turto sandorių šįmet nelaukiama, aktyvesni taps vidutinio dydžio investuotojai, kurie jau dirba šalies rinkoje ir sugeba geriau įvertinti įvairias aplinkybes bei įžvelgia daugiau šviesesnių perspektyvų. Beje, tarptautiniams nuomininkams išnuomoti pastatai ateityje turėtų būti vertinami geriau, o investuotojai iš užsienio už juos bus linkę mokėti daugiau.

„IQ. The Economist partneris Lietuvoje“

Butų rinkos pokyčiai

Burbulas.lt — Tue, 18 May 2010 11:02:50 +0300

Kaip pirmaisiais šių metų mėnesiais kito butų kainos? Galbūt jos stabilizavosi ir nebuvo užfiksuota jokių pokyčių? Ar ieškantieji būsto dar turi iš ko rinktis? Ar skiriasi siūloma butų kaina nuo tos, už kurią parduodama?

Butų kainos nestovi vietoje

Per pirmus keturis šių metų mėnesius parduodamų butų kainos šiek tiek nukrito. Didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt publikuojamuose butų skelbimuose kainos nuo metų pradžios sumažėjo keliais šimtais litų už kv. metrą. Nors tai tik kelių procentų kritimas, tačiau lyginant skelbimuose siūlomas kainas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu matyti, jog kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose per metus nukrito nuo 20 iki 35 proc. (labiausiai krito Klaipėdoje, kiek mažiau Vilniuje ir Kaune).
Aruodas.lt skelbimų statistika rodo, kad ieškantiesiems būsto šiuo metu yra tinkamas laikas ieškoti patrauklių pasiūlymų ir galbūt įsigyti savo namus. Iš visų Vilniuje ir Kaune publikuojamų parduodamų butų skelbimų net ketvirtadalyje, o Klaipėdoje – 15 proc. skelbimų, jau yra pakitusi parduodamo buto kaina.
Iš konsultacinės bendrovės „Redos“ duomenų matyti, kad šiuo metu didžiąją dalį (apie 60 proc.) naujų butų pasiūlos sudaro Vilniuje parduodami butai. Po 20 proc. jų siūloma Kaune ir Klaipėdoje. „Redos“ statistika rodo, kad pirminės būsto rinkos butų pardavimo kaina yra vidutiniškai 10 proc. mažesnė nei pasiūlos kaina.

Kainos krinta – pasiūla auga

Butų kainos krinta ir randasi vis daugiau norinčiųjų parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Iš Aruodas.lt statistikos duomenų matyti, kad nuo metų pradžios Vilniuje ir Klaipėdoje pasiūlymų įsigyti butą skaičius yra išaugęs apie 10–15 proc., o Klaipėdoje – apie 20 proc.

Daugiau informacijos ir pasiūlymų rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.

Aruodas.lt informacija

Už kokią kainą, kur ir kokio dydžio namus renkasi pirkėjai?

Burbulas.lt — Thu, 13 May 2010 13:41:10 +0300

Kokio dydžio namai šiuo metu patraukliausi pirkėjui – mažesni ar itin dideli? Už kokią sumą pirkėjai nuspręstų įsigyti namą? Rinktųsi namą užmiestyje ar mieste?

Vartotojus labiausiai domina 100–150 kv. m namai
Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ieškančiuosius namo labiausiai domina vidutinio dydžio namai. Netgi pusė respondentų labiausiai norėtų pirkti 100–150 kv. m namą, 24 proc. rinktųsi kiek mažesnį – iki 100 kv. m – namą, o 21 proc. norėtų namo nuo 150 iki 200 kv. m. Tik apie 4 proc. respondentų pirktų didesnį nei 200 kv. m namą.

Paklausesni pigūs namai
Paklausti, už kokią sumą Aruodas.lt respondentai įsigytų namą, dauguma (43 proc.) vartotojų teigia, kad namą pirktų tik tuo atveju, jei jis kainuotų iki 150000 Lt. Kiti 34 proc. respondentų dar galėtų pirkti namą, jei jo kaina būtų iki 250000 Lt. Namą iki pusės milijono litų pirktų apie 18 proc. respondentų, iki milijono litų – apie 4 proc. asmenų, o galinčiųjų pirkti brangesnį nei milijonas litų yra apie 2 proc.

Namas už miesto geriau nei mieste
Daugiau nei pusė nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų namą pirktų tik už miesto. Apie 37 proc. respondentų rinktųsi mieste esančius namus, tačiau toliau nuo miesto centro. Pačiame centre namą pirktų vos 8 proc. asmenų. Likusiems 4 proc. respondentų namo vieta nėra svarbi, jie tam neteiktų daug reikšmės.

Aruodas.lt informacija