2008 m. lapkričio 6 d. Europos centrinis bankas (ECB, www.ecb.int) 0,5 procentinio punkto sumažino bazinę palūkanų normą iki 3,25 proc.
Daugiau informacijos:
http://www.ecb.de/press/pr/date/2008/html/pr081106.lt.html
2008 m. lapkričio 6 d. Europos centrinis bankas (ECB, www.ecb.int) 0,5 procentinio punkto sumažino bazinę palūkanų normą iki 3,25 proc.
Daugiau informacijos:
http://www.ecb.de/press/pr/date/2008/html/pr081106.lt.html
Nekilnojamojo turto rinka Estijoje ir Latvijoje per metus yra kritusi apie 30 proc.
Ir kris dar 20–30 proc, prognozuoja Norvegijos „ABG Sundal Collier“ analitikai. Šio neišvengiamo kritimo nuostoliai labiausiai atsilieps SEB ir Swedbank bankams. Šiuo metu nekilnojamojo turto sandėrių lygis nukritęs iki buvusio 2002 metais.
Analitikai pripažįsta, kad abiejų šalių vyriausybės mėgina subalansuoti valstybės biudžetus, todėl ir šalių ekonominis augimas yra artimas nuliui.
2008 m. liepos 3 d. Europos centrinis bankas (ECB, www.ecb.int) padidino daugiau kaip metus galiojusią bazinę palūkanų normą iki 4,25 proc.
www.burbulas.lt galite sužinoti, kokią įtaką kredito grąžinimui turi bazinės palūkanų normos pokytis: http://www.burbulas.lt/skirtingu_palukanu_normu_skaiciuokle
Dienraštis „Los Angeles Times“ aptiko gąsdinančias JAV nekilnojamo turto krizės pasekmes. Šalies teritorijoje atsirado „miestai-vaiduokliai“, kur ištisos gatvės naujos statybos namų stovi visiškai tušti.
Šiuos miestus aptiko kompanijos „Sandler O'Neill & Partners“ analitikas Aaronas Deeras, važinėdamas po Kalifornijos miestų Ontario ir Corona statybas. Analaitikas teigia, kad abiejuose miestuose pastatyti namai stovi tušti, o nekilnojamo turto agentūrose nėra net užuominos apie pirkėjus.
Vis daugiau lietuvių pasirenka antruosius namus ne Lietuvos pajūryje, o kraštuose, kur dauguma dienų metuose būna saulėtos. „Antrieji namai“ – tai būstas poilsiui ir laisvalaikiui, arba investicijai. Nors danai, vokiečiai, airiai ar skandinavai NT kurortiniuose kraštuose perka dažniau ir drąsiau, lietuviai tai daro labai nedrąsiai, atsargiai, teigia nekilnojamojo turto kompanijos „Business Management Group“ direktorė Giedrė Lapėnaitė.
Stambiame pramonės centre Sibiro viduryje, ant Jenisejaus upės kranto – Krasnojarske nekilnojamas turtas pradėjo pigti.
Virš 900 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste naujos statybos pastaraisiais metais dygo kaip grybai, o brango kaip patys žinome kas.
Prieš pusantrų metų vieno kambario buto kaina buvo 120 000 lt ir pakilo iki 220 000 lt, o dviejų kambarių – pakilo nuo 180 000 iki 320 000 lt (rublius perskaičiavus litais).
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti nekilnojamojo turto bendrovė „Arco Real Estate“ pateikia duomenis, rodančius, kad serijinių butų kainos kovo mėnesį Rygoje sumažėjo 1,2 proc., iki 1330 eurų už kvadratinį metrą.
Apžvalgoje nurodoma, kad didėja būsto savininkų, nebeišgalinčių mokėti būsto kreditų, todėl dažniau šis turtas parduodamas aukcionuose. Ir aukcionuose pirkėjų aktyvumas mažas – tvirtinama „Arco Real Estate“ apžvalgoje.
Statyba ir architektūra
www.sa.lt
Rytis MASILIONIS
Naujas būstas. Kas jį dar gali įpirkti? Tikrai ne aš. Toks atsakymas vis dažniau pasigirsta diskusijose apie gyvenimo perspektyvas Vilniuje, Kaune ar mažesniuose mūsų šalies miestuose.
Akivaizdu tai, kad būstas, atsižvelgiant į menkai augantį darbo atlygį, tampa vis sunkiau įkandamas ne tik vidutiniškai, bet ir daugiau uždirbantiems žmonėms.
Norvegijoje jau kelis dešimtmečius egzistuoja tradicija nekilnojamojo turto reikalus tvarkyti bankuose
Vis dar pelninga Lietuvos nekilnojamojo turto rinka vilioja ne tik greitų pinigų besitikinčius pavienius tarpininkus, bet ir stambius bankus. Ant jų poskyrių langų jau galima matyti iškabintus pasiūlymus pirkti nekilnojamąjį turtą. Tokia praktika kelis dešimtmečius gyvuoja Norvegijoje, kur tarpininkaujant bankų įkurtoms bendrovėms, sudaroma apie 80 proc. nekilnojamojo turto sandorių.
Nekilnojamo turto kainos Airijoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 4 kartus, augimas buvo be didesnių stabtelėjimų. Šalies statybų sektoriaus klestėjimas dėl didelės paklausos taip pat įspūdingas. Didele dalimi jį lėmė užsienio investuotojai. Nors ilgą laiką žymios įtakos Airijos NT rinkai neturėjo ir ECB didinamos palūkanų normos, tačiau šių metų rudenį tikrai pasijuto, kad nuotaikos nebėra tokios optimistiškos.